Baltijos vsalys ir Rusija: nuosavybes teises ir dekolektyvizacijos politikos sekme

Type Journal Article - Zemes ukio mokslai
Title Baltijos vsalys ir Rusija: nuosavybes teises ir dekolektyvizacijos politikos sekme
Author(s)
Publication (Day/Month/Year) 2007
Page numbers 64-72
URL http://www.lmaleidykla.lt/publ/1392-0200/2007/Priedas/ZemPriedas64-72.pdf
Abstract
Dabartines Rusijos problemos, ypac letas darbo našumo augimas, yra susijusios su jos nesugebejimu igyvendinti Pasaulio Banko rekomenduota šeimos ukiu projekta. Tuo tarpu tvirtesnes nuosavybes teises Baltijos šalyse esa paaiškina, kodel ten vykusiu reformu rezultatai geresni. Analizuojant dabartines Rusijos nuosavybes teisiu problemas, Baltijos šalys iš tiesu yra tinkamas lyginimo objektas: nors Baltijos šalys ir Rusija turi bendra istorija, ju privatizacijos politikos ir reformu igyvendinimo metodai skiriasi. Lyginant šiu šaliu darbo našumo kitima ir ukio struktura, paaiškejo, kad Latvijoje ir Lietuvoje rezultatai faktiškai nera ne kiek geresni nei Rusijoje, nors stambius ukius Latvijoje ir Lietuvoje iš esmes pakeite individualus ukiai. Taip pat paaiškejo, jog Lietuvos rezultatai yra prasciausi todel, kad akcininkai turi pernelyg tvirtas nuosavybes teises ir kad bendras šeimos ukiu skaicius iš esmes nepriklause nuo pasirinktos sovietinio ukio reformos strategijos. Straipsnyje analizuojama pieno gamybos struktura Baltijos šalyse, siekiant parodyti, jog Estijos sekmes, lyginant su Rusijos nesekme, nepaaiškina tvirtesnes nuosavybes teises arba šeimos ukiai ir kad priežastys yra sekminga sovietiniu stambiu ukiu tradiciju modernizacija, viduriniuju klasiu stambiuose ukiuose noras toliau testi stambaus masto gamyba bei palankios politines aplinkybes ir galimybes tai padaryti. Stambios gamybos pletra kapitalistinemis salygomis remesi tomis paciomis profesinemis ir praktinemis žiniomis, formaliomis ir neformaliomis institucijomis, kognityviniais modeliais ir pan., kurie buvo sukurti socializmo salygomis stambios gamybos pagrindu. Vis delto klausimas, kodel Rusijoje reforma nepavyko, tebera atviras. Rusijos žemes ukio imones, kitaip negu Estijos (Latvijos ir Lietuvos) ukiai, i X dešimtmecio pradžios reformu programas reagavo – panašiai kaip kitos stambios imones – bandydamos apsisaugoti nuo prekiu rinku ir ieškodamos paramos neformaliuose sovietines eros tinkluose, mainydamos savo prekes su kitomis imonemis, užuot ejusios specializacijos ir produkcijos diversifikacijos keliu, ir pasikliaudamos savo senais socialiniais tinklais, viešojo administravimo tinklais, o ne pritaikydamos savo gamyba rinkos ekonomikai.

Related studies

»